Bitininkai - spalvingi pietinių kraštų paukščiai - gyvena pietinėje Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje.
Paukščio apdare vyrauja šviesiai mėlyna, tamsiai raudona, geltona ir rudos spalvos. Vidurinės vairuojamosios plunksnos ilgos ir į galą nusmailėjusios. Patinas dydžiu ir apdaru labai panašus į patelę, bet truputi už ją didesnis. Patelės kakta žalsva (patinėlio – balsva). Apskritai beveik visas patelės apdaras su žalsvu neryškiu atspalviu.
Jaunikliai paukščiai mažiau spalvingi. Jų viršus pilkai žalsvas, o apačia žalsvai melsva. Uodegos vidurinės plunksnos labai nedaug ilgesnės už kitas (suaugusių – pastebimai daugiau). Dažniausiai matomas tykojantis skraidančių vabzdžių, kuriuos gaudo ore. Tykojimo vieta pasirenka medžių viršūnes (ypač sausas šakas), elektros laidus ir kitokias atviras vietas. Mėgsta laikytis grupelėmis. Lizdus suka dažniausiai stačiuose skardžiuose išraustuose urveliuose. Pietiniuose kraštuose peri kolonijmis.
Bitininkų mėgstama buveinė - pusiau atviras kraštovaizdis – ganyklos, krūmynai, medžių grupės. Mėgsta upių pakrantes. Didelių miškų vengia.
Po kelias dešimtis porų kasmet peri Baltarusijoje, Lenkijoje, keletą metų perėjo Švedijoje, o nuo 1993 m. kelios poros peri ir Latvijoje. Mūsų šalyje ši rūšis stebėta keliolika kartų. Pirmas perėjimo atvejis užfiksuotas dar 1973 m. Obelijoje, Alytaus raj. Ten rugpjūčio pabaigoje matyta visa bitininkų šeimyna. Kitas perėjimo atvejis registruotas 2009 m. Gelgaudiškio apylinkėse, Šakių raj.
Skraido banguota trajektorija, kartais gana aukštai. Periodiškai tankiai plasnoja ir sklendžia (panašiai kaip ir langinės krekždės). Bendravimo balsai paukščių grupėje girdimi nuolatos. Tai trumpos frazės „prriut“, „kriu – kriu“ ar „črriu“.
