Čiurliai yra juodai rudos spalvos su balsva gerkle, tačiau danguje gali atrodyti kaip visiškai juodas. Jie turi ilgus, į dalgius panašius sparnus ir trumpas, išsišakojusią uodegą. Išvaizda labai panašūs į kregždes, tačiau yra beveik du kartus už jas didesni ir skrisdami nelenkia sparnų. Čiurliai niekuomet netupia ant žemės, nes nuo jos dėl trumpų kojų ir ilgų, nelanksčių sparnų negali pakilti. Lizdus suka mūrinių namų stogų kraštų plyšiuose, apsigyvena varnėniniuose arba specialiai jiems skirtuose inkiluose, gali įsikurti ir šviesaus miško pakraščiuose genių iškaltuose uoksuose. Skraido labai greitai. Čiurliai pasižymi savo ilgaamžiškumu – kai kurie gali išgyventi iki dvidešimt vienerių metų!
Jie niekada netupi kaip šelmeninės kregždės. Čiurlius dažniausiai galite pamatyti greitai nedideliais būreliais skraidančius virš namų miestuose ir miesteliuose. Šie pasiskraidymai ypač suintensyvėja vakarėjant. Čiurliai – puikūs skrajūnai, beveik visą gyvenimą praleidžiantys skrydyje. Ir maitinasi, ir medžiagą lizdui renka, ir net miega skrisdami. Nutūpia tik perėti ir vaikų maitinti.
Kaip atskirti čiurlį nuo šelmeninės kregždės?
Čiurlys yra didesnis už kregždę, jo sparnai ilgesni, žymiai siauresni ir dalgio formos. Jie nesulenkia sparnų skrisdami. Čiurlių uodega platesnė ir trumpesnė už kregždės ir atminkite, kad čiurlius Jūs dažniausiai pamatysite mieste, o šelmenines kregždes – užmiestyje.
Kuo jie minta?
Čiurliai minta tik skraidančiais vabzdžiais ir pavėjui voratinklių pagalba keliaujančiais voriukais.
Čiurlių lizdai.
Čiurliai lizdus suka aukštų pastatų ertmėse, plyšiuose tarp stogo ir sienos, karnizų, natūraliuose uoksuose ir inkiluose. Lizdas ne visai apvalus, dažniausiai būna sukrautas iš plaušų, pakulų, vatos, plaukų, plunksnų, augalinių pūkų, sintetinių medžiagų atliekų.
Žiemavietės.
Čiurliai žiemoja Pietų Afrikoje.
Populiacija Europoje.
Europoje čiurliai sutinkami gana gausiai, populiacijos dydis, palyginti, stabilus.