Ar klimato kaita veikia paukščių migraciją?

Klimato pokyčiai gali priversti migruojančius tarp Europos ir Afrikos paukščius pridėti papildomų kilometrų savo kelyje, su greičiausiai pražūtingomis pasėkmėmis. Kai kurių rūšių kasmetinė kelionė į šiaurę, ieškant maisto ir tinkamo klimato, gali padaugėti daugiau kaip 400 kilometrų. Kylant temperatūrai ir keičiantis buveinėms paukščiai susidurs su dižiausiu iššūkiu nuo Pleistoceno eros, kuri baigėsi prieš 11000 metų.
Apie 500 milijonų paukščių kiekvienais metais migruoja iš Afrikos, kai kurie iš jų sveria vos devynis gramus (trys dešimtosios uncijos). Paukščiai turi prisimaitinti du kartus daugiau nei jų normalus svoris, tam, kad užbaigtų kelionę, kurios atstumas gali siekti tūkstančius kilometrų. Kai kurie net sudžiovina savo vidaus organus tam kad tipltų daugiau „kuro“, taigi bet koks papildomas nukeliautas atstumas ima savas rinkliavas. Smulkučiai paukšteliai skrenda stebinančias keliones, stumdami save į ištvermingumo ribas. Bet kas, kas padeda toms kelionės pailgėti gali būti gyvybės ir mirties klausimas.
Mokslininkai, naudodami simuliacijos modelius, spėja, kad per 21 amžių veisimosi sritys persikels toliau į šiaurę, tuo tarpu žiemojimo sritys išliks nepakitusios daugeliui rūšių. Didžiosios Britanijos Durhamo universiteto mokslininkų ištirtos numato, kad nuo 2071 iki 2100 metų devynios iš 17 rūšių susidurs su ilgesnėmis migracijomis, ypatingai tie paukščiai, kurie perskrenda Sacharos dykumą. Kai kurie paukščiai kertą Sacharos dykumą ir Viduržemio jūrą iškarto, tačiau kai kurie prieš kirsdami sustoja pasimaitinti ar pailsėti šiaurės Afrikoje. Daugelis skrenda naktį, kai temperatūra yra mažesnė.
Keletas yra prisitaikę žiemas praleisti Europoje bet toks elgesys vis dar lieka išimtimi. Numatyti migracijos atstumai reikalauja ilgų ir trumpų atstumų skraiduoliams padipildyti jų kuro atsargas devyniais procentais ir atitinkamai penkiais procentais sudžiūvusią kūno masę.